Ar tikrai „Purpurinis vakaras” brangus festivalis

pink-question-mark-clipart-question_mark_pink1

Viešas organizatorių laiškas

 

Savaitei praėjus po 9-ojo Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras” Anykščiuose, socialiniuose tinkluose vis galima paskaityti atsidūsėjimų, jog buvo brangūs festivalio bilietai, esą organizatoriai kartu su menininkais skūpūs, gobšūs, o pats festivalis pritaikytas turčiams ir pan. Net prabilta apie anykštėnų prigimtinę teisę jau savaime į koncertus patekti pigiau… Suprantame ir sutinkame, kad nūdienos pasaulyje kiekvienas turi savo nuomonę. Nebūtinai teisingą, dažnai paremtą nepatikrintais įsitikinimais, išankstine nuomone, o kai kada – gal tiesiog norima išsikalbėti, išsirėkti…

 

Turbūt labiausiai mus, organizatorius, žeidžia, kai esame kaltinami gobšumu, noru prisiplėšti iš vargšų žmonių. Pagalvotum, kad viskas tiems organizatoriams nukrenta iš saulės nutvieksto dangaus ar su lietaus kopėčiomis nuleidžiama. Tarsi surengti festivalį tėra vienas mostelėjimas, nieko nekainuojantis.

 

Mielieji, įsivaizduokite, kad statote sau namą. Prieš jame apsigyvenant, reikia žemės plotelio, medžiagų sienojams, vinių, instrumentų statybai. Tada kviečiate statytojus, po to darote apdailą, gražinate, dar vėliau perkate baldus, apipavidalinate, ieškote vis gražesnių tapetų ir tik tada įkurtuvės su kviestiniais svečiais, kurie esą sąžiningi, supratingi, neša dovanas, tarp kurių viena kita pasitaiko ir jums nereikalinga… Po įkurtuvių – ilgai neblėstantys įspūdžiai, nuotraukos atminimui socialiniuose tinkluose, viena kita svarbesnė – gražiai išdailintame albume… Kada atsikvošite po visų darbų, rūpesčių ir malonumų, skaičiuojate išlaidas. Banko paskolytė tirpte ištirpo, skolintų pinigų kaip nebūta, na, o iš gautų dovanų, buičiai ir ūkiui viena kita reikalinga.

 

Pabandykite namą pastatyti iš „šventos dvasios”, iš vieno mirktelėjimo, rankos mostelėjimo. Taip, būna tokių stebuklų – daugelis esame apie tai skaitę stebuklinėse pasakose. Tačiau festivalis – ne stebuklinė pasaka, tai – realybė. Pasak daugelio „Purpurinio vakaro” lankytojų, stebuklas – tik ta atmosfera, būsto statyboje atitinkanti pompastiškas įkurtuves. O iki tol yra metų darbas, kurį reikia nudirbti nuo idėjos iki svečių sukvietimo… Bet, kaip sakoma, kas nedirba, tas nežino…

 

Sakysite, kad festivalio organizatoriai gavę dozę priekaištų, puola teisintis, aiškintis… Nesiteisinam, tik praskleidžiam organizacinės virtuvės šydą ir parodome, kad tie 20 eurų už koncertą, tai – lašas jūroje. Ar teko pasidomėti kiek už panašius koncertus, festivalius prašo kiti organizatoriai? Pasidomėkte, sužinokite, o tada jau pulkite. Kita vertus, laikas visiems suvokti, kad kultūra – ne tik aukščiausia dvasinė būsena, suteikianti žmogui geras emocijas, galinti išgydyti visokias depresijas, sutelkti mintis, atpalaiduoti nuo sunkios kasdienybės, bet ir paslauga, už kurią… reikia susimokėti. Sutinkame, kad buvo padaryta klaida taikant tą pačią kainą vienam koncertui ir abonementui. Taisysimės, kitais metais taip nebus. Bet būkim sąžiningi visi ir iki galo: buvo taikomos įvairios lengvatos (pensininkams, studentams, moksleiviams, vaikams ir t.t.), apie kurias buvo visur skelbiama viešai.

 

Ir dar apie pinigus. Iš valstybės biudžeto šiemet festivaliui neskirta nei cento. Anykščių r. savivaldybės administracija festivaliui skyrė 3900 eurų, iš kurių dalis sumokėta Anykščių savivaldybės komunalininkams, duoti pakvietimai, kurių dalis atiteko rajono abiturientams ir pedagogams. Kitos lėšos – privačių rėmėjų ir klausytojų, atėjusių į koncertus. Į koncertus, kuriuose pasirodė labai žinomi ir mylimi mūsų šalies atlikėjai. Kitur vien tik jų autorinis pasirodymas tiek arba dar daugiau kainuoja. O „Purpuriniame vakare” – visa jų puokštė pasirodė. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad į daugiau kaip pusė festivalio renginių iš viso nereikėjo pirkti bilietų. Tai negi iš tikrųjų organizatoriai jau tokie gobšuoliai?

 

„Duonos ir žaidimų” – byloja senovės romėnų pasakymas, dažnai girdimas ir mūsų dienomis. Žmogus be vieno iš šio posakio komponentų negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Kultūra (kokybiška kultūra!) buvo, yra ir bus tas šaltinis, kuris žmogų maitina dvasiškai, numazgoja kasdienybės dulkes, prisega angeliškus sparnus bent kuriam laikui. Mūsų įstaiga „Bardai LT”, drauge su savo partneriais atlikėjais, mylime ir gerbiame kiekvieną klausytoją ir apie jį galvojame. Net ir tada, kai tas klausytojas galvoja kitaip.

 

 

Pagarbiai

VšĮ „Bardai LT”,

Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras” rengėjai