Vladas Bagdonas: „Gitara kviečia žmogų arčiau scenos“

20729147_1654416801238058_583621331958430499_o

 

„Dar niekada neteko panašioje aplinkoje būti“, – sako ką tik iš tradicinio dainų festivalio Jūrmaloje grįžęs aktorius ir dainininkas Vladas Bagdonas. Kad ir kaip keista būtų, lietuvis aktorius Jūrmalos scenoje dainavo rusiškai – atliko rusų bardų pradininko Jurijaus Vizbaro dainą. Bardų tradicijas populiarus aktorius pratęs rugpjūčio 17-19 dienomis vyksiančiame jubiliejiniame festivalyje „Purpurinis vakaras“. Jis ne tik dainuos didžiojoje scenoje Dainuvos slėnyje, bet ir gerbėjus pakvies į susitikimą Anykščių kultūros centre. 

 

Didžiojoje kultūros centro salėje maestro, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skaitys ištraukas iš spektaklių, apžvelgs vaidmenis iš kino filmų, atsakys į klausimus, kuriuos jam ruošia renginio moderatorė, teatro kritikė Rūta Oginskaitė. Vakare skambės naujausi aktoriaus ir atlikėjo kūriniai iš pavasarį išleistos kompaktinės plokštelės „Liekantiems būti“.

Žinoma, tą ypatingą vakarą aktorius Vladas Bagdonas jaudinsis. „Jaudulio neįmanoma nugalėti, kad ir kiek kartų tą pačią dainą tektų dainuoti. Jūrmaloje jaudulio irgi būta daug, – pripažįsta. – Festivalio scenoje pasirodė daugybė žinomų ir labai gerų atlikėjų iš Rusijos ir Latvijos. Su daugeliu iš jų teko pabendrauti, džiaugiausi pasikalbėjęs su žymia lenkų aktore, žiūrovams iš kino filmo „Likimo ironija arba po pirties“ pažįstama  Barbara Brylska“.

Pastaruoju metu Vladas Bagdonas savo meninį gyvenimą dalija tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Rusijos. Jis vaidina Maskvos ir Sankt-Peterburgo teatruose, kviečiamas filmuotis kine. Grįžęs į Vilnių, aktorius prižiūri savo gėles ir niekuomet neatsisako susitikimų su savo gerbėjais, kuriems įstrigę jo ypatingi vaidmenys teatre ir kine. Ir kurie mintinai moka Vlado atliekamas dainas „Vaikystės šviesa“, „Mano senai mokyklai“, „Sapnas apie motiną“.

“Mano sugebėjimas groti nesivysto nuo 12 metų, – kuklinasi Vladas Bagdonas. – Kai augau, klasikinių gitarų nebuvo, tik septinstygės. Vieną tokią turėjau, prisipirkau vadovėlių ir pradėjau mokytis groti. Kadangi taip, kaip norėjau, klasikinė muzika nėjosi, grojimą supaprastinau, taip groju ir iki šiol. Gitaros skambesys ypatingas, jis tarsi kviečia žmogų prie scenos, pratina jį girdėti kitokią muziką“.

Be jokių abejonių apie savo vaikystę ir ilgą, legendomis apipintą kūrybos kelią Vladas pasakos rugpjūčio 19 dieną Anykščių kultūros centre vyksiančiame susitikime su savo gerbėjais.