„Purpurinio vakaro” dovana anykštėnų šeimoms

Gediminas_WEB

„Naujiena, naujiena: ir mažiems, ir dideliems…” Taip šiemet Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras” rengėjai galėtų šūkauti ne vien Anykščių gatvėse ir skersgatviuose. Tiek festivalį organizuojanti Viešoji įstaiga BARDAI LT, tiek patys bardai, šiemet abejomis veido pusėmis atsigręžė ir į mažuosius festivalio smalsuolius. Šeštadienį, rugpjūčio 15 d., 11.30 val. aikštėje prie Anykščių kultūros centro dovanojamas (nemokamai!) koncertas „Vaikų ir bardų vidudienis”. Na, sąlyginai pasakyta – mažiesiems. Tiksliau būtų – vaikams, kurie nuolat auga, susilaukia savo vaikų, paskiau vaikaičių… Tad… vaikams, kuriems nuo… ir iki… yra panašiai tiek, kiek ir patiems šio koncerto atlikėjams – šeimyniniam aktorių ir bardų duetui Gediminui ir Ainiui Storpirščiams.

 

Pradėti naują-gražią tradiciją Storpirščių duetui patikėta ne dėl to, kad Gediminas yra „Purpurinio vakaro” meno vadovas. Priežastis ta, kad baigiantis 2014-iems pasirodė Ainio ir Gedimino Storpirščių kompaktinė plokštelė „Tarakonas iš vaikystės”. Be abejo, daugeliui šis pavadinimas girdėtas iš anksčiau. Ir tai tiesa. Prieš 21 metus išėjo pirmas jųdviejų albumas, tuomet kasetės pavidalu. Atimkite tas kelias dešimtis metų ir suprasite, kad Ainiui, šiandien jau žinomam teatro ir kino aktoriui, buvo tik 8-eri metai. Taigi, visiškai dar paskendęs spalvingose vaikystės pievose… Manau, kad šį duetą daug kas atsimena. O dabar visos šios dainos sugulė ir į naują kompaktinę plokštelę. Štai Jums, festivalio smalsuoliai, ir proga! Proga ne tik susitikti, paklausyti lyg ir retro programos, bet… kartu išgirsti, kaip tos dainos, skambėję prieš kelias dešimtis metų, atliekamos dabar: pakitusiais, nuspalvintais gyvenimiškos bei kūrybinės patirties, balsais.

 

Kažkada G. Storpirštis, pakalbintas apie savo kūrybos pradžią, yra sakęs, kad kai Lietuva tapo laisva, labai keistas A. Giniotis prikalbino dainas įrašyti. Pabandė, o dainuoti padėjo Ainis – jaunėlis sūnus. „Mat, sulaukęs savo vaikų, jiems dainas dainuodavau vietoj įprastų pasakų. Pasirodo, jos turi stebuklingą poveikį – vaikai labai greitai užmiega! O prieš miegą jie spėjo papasakoti, jog mano dainos yra skirtingų spalvų: žalios, geltonos, rusvos ar net dryžuotos”, – atvirauja G. Storpirštis 2006 metais išleistoje bardų dainų vaikams knygoje „Stebuklų pilnas kambarys”.

 

Na, o šiemet, prabėgus 21-riems metams nuo „pabandymų”?.. Pasak atlikėjų, užaugo kelios kartos mūsų klausytojų, o ir atlikėjai pakito ūgiu, gyvenimiška ir muzikine patirtimi ar plaukų spalva. Pirmieji mūsų įrašai tapo kolekcine retenybe, nes ten, kur buvo klausyta, gedo aparatūros, juostelės plyšo ar tiesog pasimetė. Pirmieji klausytojai susilaukė savo vaikų ir vis dažniau kreipiasi į mus prašydami būtent šių įrašų. Todėl (…) švęsdami savo šeimyninio muzikinio dueto 25-metį (2014 m. – kompaktinės plokštelės išleidimo metais. – J.Ž.), mes ryžtamės nieko nekeisdami vėl išleisti „Tarakoną iš vaikystės” (…)”.

 

Štai taip, viskas paprasta ir aišku. Kaip viskas paprasta ir aišku, kad koncerte skambės jau klasika tapusios ir neatsiejamos nuo G. Storpirščio kūrybos dainos „Katinas”, „Varlė”, „Kregždė”, „Vaikų žemė”, „Tarakonai” ir kt.

 

Laukia visų labai smagus ir geras koncertas. Ir tai, mielas skaitytojau, visai ne reklaminis šūkis, o nuoširdus vidinis rašančiojo šūktelėjimas. Juk jeigu kūrinys išgyvena kelis dešimtmečius ir, tik išgirdus jo akordus, koncertų salėse nuvilnija pasitenkinimo bangos, ar tai ne klasika? Klasika, brangusis. Ir visai nesvarbu, kad ta daina lyg ir vaikams skirta. Anot G. Storpirščio, kiekviename žmoguje gyvena vaikas, kiekvienas kūrėjas tą vaiką augina savyje. Tai – gebėjimas pamatyti pasaulio stebuklingumą.

 

„Šio žanro kūrėjus ir klausytojus sieja smalsumas ir atvirumas pasauliui. Be šito (…) jie tiesiog nesusikalbėtų. Neretai koncertuojant kas nors paprašo atlikti „Aš labai bijau varlės” ar kitą „panašią” dainą. Tai „vaikiška” daina, nes ją dainavau su sūnum Ainiu, kai jis buvo mažas, tačiau niekados nebuvo taip, kad imčiau ir sakyčiau: „Jūs esate suaugę, todėl šios dainos jums nedainuosiu”. Man pačiam smagu šias dainas dainuoti, tad šitoks jų skirstynas į „vaikiškas” ir „nevaikiškas” išties yra labai sąlygiškas. Su visais savo klausytojais kalbuos kaip su lygiais, nepriklausomai nuo to, kiek jiems metų.” Pastaroji citata iš G. Storpirščio pokalbio su Gediminu Kajėnu 2007 metais bernardinams.lt

 

Tad belaukiantys šiųmečio (jau 8-ojo!) Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras” Anykščiuose, vieną rugpjūčio 15-osios valandą (11.30) ateikite į aikštę prie Kultūros centro su visa visa šeima. O tai, kas tomis dienomis dar dėsis – geriausiai gliaudyti festivalio programą interneto svetainėse www.purpurinisvakaras.lt, www.bardai.lt

  

http://www.silelis.res.lt/index.php?lang=lt&mID=1&id=2252,

„Šilelis”, Anykščių rajono laikraštis: 2015 m. rugpjūčio 7 d.