Aidas Giniotis pirmąsias dainas sukūrė savo gimtuosiuose Šiauliuose, kur dainavo ir grojo bosine gitara roko grupėje. 1982–1986 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o nuo 1986 iki 1989 m. joje dirbo dėstytoju. Su kurso draugais I. Balsyte, A. Kaniava, D. Auželiu ir H. Preikštu sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, joje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 1986 m. Mokomajame teatre pristatė A. L. Weberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ parodijinę versiją „Dr. Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai”. 1998 m. ten pat aranžavo A. Kolkerio miuziklą „Krečinskio vedybos“. 1987–1988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“.
1989 m. kartu su I. Balsyte, S. Jačėnu, R. Vikšraičiu įkūrė Keistuolių teatrą (A.Giniotis – šio teatro režisierius), daugeliui jo spektaklių yra parašęs ir aranžavęs muziką. Taip pat yra pastatęs spektaklių Lietuvos valstybiniame operos ir baleto, Kauno muzikiniame, Klaipėdos dramos bei Vokietijos „Ditchenbuehne“ teatruose. Daugelio TV laidų, koncertų, projektų bendraautorius ir atlikėjas. A. Giniotis – 2006 m. gimusio „Atviro rato“ įkūrėjas bei režisierius.
Jis sukūrė LTV muzikinių parodijų laidas „500 g vandens“, „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“, talkino aranžuojant kitų autorių albumus, parašė daugumos savo dainų tekstus, taip pat kūrė tekstus ir kitų autorių dainoms. 2005-2008 m. už režisūrą pelnė keturis Auksinius scenos kryžius.
Diskografija:
• Keistuolių teatras „Rinktinės dainos“ (1999 m.)
• „Bardai vaikams“ (2005 m.)