Algirdas Svidinskas – tikrasis etninės kultūros puoselėtojas ir bardas. Kanklėmis bei gitara grojantis muzikantas didžiąją dalį savo dainų atlieka skambia aukštaitiška tarme.
„Nevadinu savęs nei poetu, nei bardu, nei folkloristu. Pagrindinę profesiją gavau gimdamas – būti žmogumi. Jei bent viena iš mano veiklos profesijų aplenks įgimtąją, jausiuos nusikaltęs. Dainose ir poezijoje išlieju tai, kas man aktualu, tai, dėl ko skauda, ar kas kelia džiaugsmą“, – sako A.Svidinskas.
Zarasų rajono Liaudiškių kaime gimęs kūrėjas yra išleidęs savo poezijos rinkinį “Buvau ir būsiu”. Jis įtrauktas į šalies rašytojų sąvadą. Be to jis yra išleidęs ir improvizacijų tradicinėmis kanklėmis kompaktinę plokštelę „Vėlių kankliai“ bei autorinių tarmiškų dainų plokštelę „Kryžkelą“. Country grupės „Šulnys“ sudėtyje išleista ir kompaktinė plokštelė „Unt Sartų“ .
A.Svidinskas – Lietuvos etnokultūros draugijos narys, tarmiškos kūrybos sekcijos iniciatorius. Jis yra ir vienas iš Etnokultūros globos tarybos Aukštaitijos regiono tarybos pirmininko pavaduotojų.
„Teko man gyvenime kelis gerus darbus padaryti: prieš dvylika metų kartu su sūnėnu (Gintaru Andrijausku, žinomu, kaip „Sadūnų“ mandolinininku) pavyko į istorinę vietą sugrąžinti garsiąsias Sartų žirgų lenktynes.
Nemažai nuveikiau kurdamas Rokiškio krašto etnokultūros pasaulį, suburdamas folkloro ansamblį „Gastauta“. Buvau ir vienas iš „Ambrozijos” kūrėjų bei garsiosios „Akacijų alėjos” (Kauno raj. Kulautuvoje) idėjos autorius”, – sako A.Svidinskas.