Pernai tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai-Aš“ metu Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Andrius Kaniava surengė koncertą su sunkiosios muzikos orkestru „Musė“, kuris tapo reginiu, sužavėjusiu vilniečius.
Sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ – tai rezultatas neapgalvoto, bet nuoširdaus iššūkio, kurį dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava metė muzikiniam pasauliui apie 1998 metus.
„Kviečiau visus norinčius – atsiliepė trys: Aurelijus Globys, Vidas Kyburys ir Aleksandras Kazakevich, – šiandien prisimena A. Kaniava. – Tai buvo išties narsūs žmonės – jų pavardės turi pilną teisę būti iškaltos granito plokštėje. Du metai prabėgo gerai leidžiant laiką ir grojant muziką, visiškai nederančią prie bendro Lietuvos muzikinio pasaulio vaizdo, vėliau peraugusio į formatą“.
Maištas išsekino, ir 2001 m., protestuodamas prieš trejus metus trukusį nepripažinimą, sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ laikinai nutraukė savo veiklą ir išsiskirstė. Bet tyla nesitęsė ilgai. Jau po 10–ties metų, 2011–ųjų rudenį „Musė“ pakilo naujam skrydžiui. „Postkrizinis laikotarpis priverčia žmones atsigręžti vienam į kitą“, – šypsosi idėjos autorius Andrius Kaniava.
Po sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ vėliava susispietė gausus garbingų muzikantų būrys – orkestro meno vadovas Sigitas Mickis, Laurynas Lapė (trimitas), Tomas Vaičiulis (trimitas), Tomas Karka (trombonas), Audrius Stasiulis (bosinis trombonas), Darius Bažanovas (tuba) ir Ąžuolas Paulauskas (mušamieji).
Po ilgos kelionės po Lietuvą, „Musės“ kolektyvas mielai sutiko dalyvauti Nacionaliniame bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“ ir tapti pirmosios dienos vinimi.