Poetė, daugybės populiariausių dainų tekstų autorė Violeta Palčinskaitė ir dainų autorius bei atlikėjas Vygantas Kazlauskas jau daug metų kartu keliauja į susitikimus su poetės kūrybos gerbėjais, rašoma „Purpurinio vakaro“ pranešime žiniasklaidai.
Abu tvirtina, kad tie trys dešimtmečiai kartu – daugiau nei darbas. „Ir kas galėjo pagalvoti?“ – juokiasi poetė, linksmai prisimindama judviejų pažinties istoriją.
Į susitikimą su poete V. Palčinskaite ir dainininku V. Kazlausku Anykščiuose jau šį savaitgalį kviečia kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“. Pasirodyme bus kalbama apie senas ir naujas poetės knygas, skambės dainos pagal jos eiles, įdomiausi prisiminimai, istorijos ir nuotykiai.
Ir susitikime, greičiausiai, bus papasakota dviejų bičiulių, dviejų kūrybos partnerių istorija. „Tai buvo prieš daug metų, net baisu prisiminti, kada, – juokiasi poetė ir pasakoja apie 1993 ar 1994-aisiais tuomečiuose Menininkų rūmuose vykusį autorinį vakarą. Į susitikimus su jos poezijos gerbėjais anuomet Violetą lydėdavo Vilniaus jaunimo teatro aktorių trupė. – Atvykstu į susitikimą, žiūriu, prie durų milicija. Man sako, čia tokia jaunimo grupė yra, ji sukūrusi visą programą pagal jūsų tekstus, ar jie gali pasilikti?
O aš pasiuntu smarkiai, dabar net pačiai gėda: kokia grupė?! Aš turiu grupę! Kas su manimi derino?! Balsas pakeltas, rankos dreba, o paskui galvoju, taigi milicija tikrai čia ne dėl mano poezijos. Tai gal tie jauni žmonės tikrai – smagūs, įdomūs? Gal man pačiai reikia patylėti? Bet vis tiek – nelaiminga, o ir aktoriams ką pasakyti? Kad tikrai tos grupės nekviečiau? Žodžiu, begalinis stresas! Bet pasiryžau, klausau, ką dainuoja, ir suprantu, kad man patinka. Labai patinka. Nuo to vakaro susibendravome, susidraugavome. O aš gavau pamoką – nešok į akis, kol nežinai, kaip yra iš tikrųjų.“
Dainuojantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas V. Kazlauskas, be jokios abejonės, turi savo įvykių versiją. Poetės V. Palčinskaitės eiles jis sako atradęs laikraštyje „Literatūra ir menas“. „Man patiko nebanalūs, subtilūs Violetos tekstai, žodžiai Benjamino Gorbulskio dainoms, labai įsiminė „Ten, kur dingo vasara“. Šią dainą dainuodavo estrados legenda Onutė Valiukevičiūtė. Visai neseniai sužinojau, kad poetė yra išvertusi Fredericko Lowe miuziklą „Mano puikioji ledi“, nuo „Per naktį šokčiau aš“ mano mamai bėgdavo šiurpuliukai per nugarą. Iš tiesų tai buvo mūsų šeimos himnas.
Mudu priverstinai susitikome tuomečių Lietuvos meno darbuotojų rūmų direktorės Aldonos Daučiūnienės improvizuotame Violetos kūrybos vakare. Aš buvau visiškai užtikrintas tuo, ką darau su V. Palčinskaitės eilėmis, o ji buvo labiau užtikrinta savimi ir turėjo labai labai skeptišką žvilgsnį į mane“, – pasakoja atlikėjas.
O poetė prisipažįsta, kad toks pasitikėjimas savimi ją labai nustebino. „Iki tol juk irgi turėjau daug reikalų su muzikais, kompozitoriais, jau buvo daug dainų parašyta B. Gorbulskiui. Jis man atnešdavo natas ir sakydavo: „Parašyk pagal jas tekstą.“ Laimė, buvau baigusi vaikų muzikos mokyklą, natas skaityti mokėjau. Būdavo, raukiu nosį, teisinuosi, kad neturėsiu laiko, ryt išskrendu. O jis man: „Kur dar geriau parašysi, jei ne lėktuve? Sėsk į kėdę ir rašyk, kol skrendi.“ Oi, mokėjo žmogus įkalbinti, buvo kupinas humoro, nuostabus menininkas, kūrėjas.“
Paklausta, kuri iš dainų su jos parašytais tekstais poetei yra artimiausia, Violeta nesimaivo: „Aišku, „Mėlynos gatvelės“. Žilvinas Žvagulis puikiai ją atlieka. Iš tiesų aš tarsi specialiai ir nerašiau dainų, bet vis kažkas imdavo, pakišdavo gaidas ir štai daina išeidavo. Man smagu, kad dabar jauni kompozitoriai prašo leidimo naudoti tekstus ir patys jiems rašo dainas.“
Poetė įsitikinusi, kad eilėraščiai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Vieni gyvena labai ilgai, o kiti miršta dar nepradėję gyventi. Būna, kad tai, kas autoriui atrodo svarbu, gražu, žiūrėk, pranyksta, o paskui, po 10 ar 20 metų, iškyla visiškai naujai. Taip visai neseniai nutiko su dainininku Mantu Jankavičiumi. „Net aiktelėjau sulaukusi jo skambučio! – prisimena. – Mantas prašė leidimo naudoti prieš 40 metų rašytą mano tekstą. Eilėraštis „Veidai“ buvo vienas iš eilėraščių rinktinėje „Laiptai“ sudėtų eilėraščių ir anuomet man ypač brangus. Vienu metu netgi galvojau, kad jis – geriausia, ką išvis esu parašiusi. Tik daugybę metų tų eilių niekam nereikėjo, o štai Mantas ėmė ir atrado. Dargi nuostabų vaizdo klipą nufilmavo su ta daina.“
Pirmoji daina, kurią pagal Violetos eiles parašė V. Kazlauskas, buvo „Aš noriu, kad tu man grotum“. „Kol nori, visada muzika groja“, – šypsosi ir sako, kad poetės tekstai jį nepaprastai žavi muzikos skambesiu, darna ir lengvumu, kuris taip sukurtas, kad ir norėdamas kitaip nesudėliosi.
Nors ir nuolat šalia muzikos, pati poetė dainuoti, prisipažįsta, nemokanti: „Klausą gal ir turėjau, jei jau priėmė į muzikos mokyklą, bet dainuoti tikrai nemokėjau, bėgdavau iš choro pamokų.“
Kartu su Vygantu jiedu irgi nedainuoja. „Mes kartu nedirbame, – sako dainininkas. – Kūryba nėra kolektyvinio darbo vaisius. Ypač trukdo patarėjai. Kūrėjui reikia turėti daug laiko pabūti su savimi. Vėliau, kai projektas realizuojamas, būtina darni komanda iš patikimų žmonių. Su Violeta draugaujame, kartais drauge perkame žuvį, kurią vėliau pats gaminu pagal jos močiutės receptą. Ypač skanu menkė su daržovių garnyru.“
Jie abu, išduoda Vygantas, mėgsta skaniai pavalgyti. „Kai keliavome su savo programa po Jungtines Amerikos Valstijas, leisdavome sau netgi „low fat“ traškučius“, – mirkteli.
Violeta iš tos kelionės prisimena ką kita: tikras stebuklas – naujieji emigrantai skaito savo vaikams! Į Ameriką poetę ir jos bendražygį dainų atlikėją Vygantą pakvietė Amerikos lietuvių bendruomenė. „Mane be galo nustebino, kad atėjusieji į susitikimus atsinešdavo senas mano knygas, kurios kartu su jais atvyko į Ameriką iš Lietuvos. Tėvai prašydavo jas pasirašyti ir pasakodavo, kad skaito jas savo vaikams. Čikagoje, susitikime, Lietuvos konsulas išsitraukė savo telefoną ir parodė nufotografuotą mano knygą. Sako: „Žmona prašė parodyti, patikėkit, mes labai mažai daiktų atsivežėme, tik pačius svarbiausius…“ Net ašarą nubraukiau.“
Susitikime Anykščiuose poetė V. Palčinskaitė papasakos apie naujausias savo knygas ir tai, ką su moliu ir troliu bendra turi Čiurlionis. „Perskaitysite ir sužinosite“, – neišduoda, bet užtat mielai kalba apie ilgus metus viduje išsaugotą vidinį vaiką, kuris vis dar sugeba nustebti, džiaugtis ir mėgautis gyvenimu.
Susitikimas su poete Violeta Palčinskaite ir atlikėju Vygantu Kazlausku rugpjūčio 20 dieną 16.30 val. įvyks Anykščių L. ir St. Didžiulių viešojoje bibliotekoje.