„Poezijos valanda“

Aušra Kaziliūnaitė gimė 1987 metais Vilniuje. Baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją, 2011 m. įgijo istorijos bakalauro laipsnį, tyrimų sritimi pasirinkusi ankstyvąją krikščionybę. 2013 m. apsigynė religijos mokslų magistrantūrą. Šiuo metu yra Vilniaus universiteto filosofijos katedros doktorantė. Aušra Kaziliūnaitė yra išleidusi eilėraščių rinkinius „Pirmoji lietuviška knyga“ (2007 m.), „20% koncentracijos stovykla“ (2009 m.). Visai neseniai knygynuose pasirodė trečioji poetės knyga „Mėnulis yra tabletė“. Su Aušra Kaziliūnaite kalbamės apie gyvenimą ir kūrybą.

Dainius Gintalas (g.1973 m.) – poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas. 1995 m. baigė Vilniaus universitetą, filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1998-2000 m. pagal meno istorijos magistrų rengimo programą studijavo Vilniaus Dailės akademijoje. 2000 m. sumanė ir iki šiol organizuoja dailininkų neprofesionalų sambūrius, vadinamus „Maskoliškių meno frontu“. Natūralioje buvusio tvarto erdvėje įkūrė „Tvarto galeriją“. Fotografuoja lauko išvietes, šunų būdas bei kopėčias. Surengė 4 konceptualiosios fotografijos parodas „Filosofinės būdelės – išvietės“. Eksperimentinę audiovizualinę poeziją propaguojančios grupės „Sintezija“ narys. Audiovizualinis eilėraštis „Vitrina“, sukurtas drauge su Yuriy Kruchak (Ukraina), tarptautiniame judančių vaizdų festivalyje „Next Festival 007“ buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu. Už prieštaringai vertinamą antrąją poezijos knygą „Boa“ (pirmoji – „Angis“, 1997) D. Gintalas sulaukė Jaunojo jotvingio premijos bei Literatūrinės skrybėlės prizo. Yra išvertęs Henri Michaux, Blaise Cendrars, René Charoir kt. prancūzų autorių poezijos, atliko specialųjį Molière’o pjesės „Mizantropas“ vertimą rež. A. Jankevičiaus spektakliui „Mizantropai“. Taip pat išvertė keletą knygų, tarp jų Guy Debord‘o veikalą „Spektaklio visuomenė“ bei Georges Bataille romaną „Dangaus žydrynė“. Parašė libretus roko operai „Žuviaganys“, operai „Donoras“ bei mono spektakliui-operai „Izadora“. Apie knygos „Boa“ (2007) tekstus Castor&Pollux rašė: „Naujasis barbaras, kurio venose kunkuliuoja juoda pirmykščio žmogaus limfa. Brutalus žvėriažmogis, į seilėtą skiemenį atsakantis tūžmingu urzgesiu. Laukinis vandalas, besišvaistantis kuoka ir falu, švytintis išvamų fosforu. Taip, iš visų kultūržmogių renkuosi gyvybės artileristą D. Gintalą“. (info šaltinis: tekstai.lt)

Mindaugas Nastaravičius – Lietuvos žurnalistas, poetas ir dramaturgas.
Gimė 1984 m. Po žurnalistikos studijų Vilniaus universitete dirbo dienraštyje Verslo žinios, Lietuvos radijo naujienose, skaitė seminarus ir paskaitas. Šiuo metu rašo straipsnius laikraštyje 15min.
2011 m. poezijos festivalyje Poezijos pavasaris už debiutinę poezijos knygą „Dėmėtų akių“ buvo apdovanotas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija.

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.) – poetas, literatūros kritikas, pasukęs į verslo vadybos, administravimo ir tarptautinės prekybos barus, tačiau neužmirštantis ir tekstų rašymo meno. Debiutavo 1998 m. išleidęs poezijos knygą „Vietovė. Šiaurė“, kuri jam pelnė Poetinio Druskininkų Rudens premiją. 1999 m. VU baigė lituanistikos magistrantūrą. Dirbo „Metų“ redakcijoje, 1999-2001 m. – „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas ir Metų vertėjo krėslo fundatorius. G. Bleizgio poezijoje dominuoja praeinančio laiko refleksija, reiškiama itin abstrahuotais vaizdais. Ypač išryškinamas gamtos ir žmogaus santykis, gamtos – kaip kaskart atsinaujinančios, žmogaus – kaip nuolat senstančio, praeinančio. Desperatiškos pastangos išlikti nuolatinės kaitos ir neišvengiamų praradimų akivaizdoje atsiskleidžia per rašymą, jį inspiruoja ir teikia ženklo po savęs palikimo iliuziją. „G.Bleizgys gena dienas, pilnas gyvūnijos, meteorologinių svyravimų ir savirefleksijos, į minties apie žmogaus laikinumą aptvarą. Tai nuolankios, anemiškos egzistencijos poezija. Tai poezijos herbariumas ir zoologijos sodas, saugantis kasdienį mirimą“ (Gitana Gugevičiūtė). (info šaltinis tekstai.lt)