Povilas Girdenis – ilgus metus grojęs bliuzą, rokenrolą ir netgi roką įvairiausiose grupėse, atšventęs trisdešimtmetį, pasuko dainuojamosios poezijos keliu, kuris vingiuoja ne tik pro Vilniaus senamiesčio mūrus, bet ir pro Žemaitijos kalvas bei lygumas.
Dainuoja ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir nuo bendrinės lietuvių kalbos labiausiai nutolusia Šiaurės žemaičių, arba Dounininkų tarme. Žemaitiškas dainas kuria savo tėvo – žinomo kalbininko, profesoriaus Alekso Stanislovo Girdenio, poetų Algirdo Kazragio, Stasio Jonausko, Stasio Anglickio eilėmis.
Praeitų metų pabaigoje P. Girdenio žemaitiškų dainų albumas „Žemaičiūse“ („Žemaičių krašte“) buvo išleistas kaip leid
inio “Žemaičių kultūros savastys. Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio” sudėtinė dalis.
